Svariš fyrir mitt leyti, er nei. Og ég held aš žaš sé enginn vilji fyrir žvķ ķ nśverandi stjórnarsamstarfi. Žaš myndi gera endanlega śt af viš VG. En žetta er samt góš spurning.
En žaš sem ég er aš reyna aš segja er aš viš eigum aš hętta aš vera peš ķ valdapólitķk stórveldanna og ég vill ekki aš Ķsland verši vķgvöllur tindįtanna śr austri og vestri. Nś vilja sumir sérfręšingar aš Bandarķkjaher snśi til baka....nei takk! Sjį greinina ķ Morgunblašsins į fimmtudaginn sem ber heitiš "Skoša ętti endurkomu hersins", bls. 6.
Žaš er reginmunur į ef ķslenskir hermenn eru til varnar landinu eša bandarķskir. Ķ fyrra tilfellinu er žaš dagsljóst aš stórveldi vęri aš troša į örrķki meš ofbeldi meš innrįs og žaš vęri bein įrįs į lżšveldiš Ķsland, en ef bandarķskir dįtar eru til varnar, žį er hęgt aš segja aš žeir vęru aš rįša į žį sem Bandarķkjamenn - óvini sķna, ekki Ķslendinga sem vęru svo óheppnir aš vera staddir mitt į milli.
Höldum öllu śtlendu hernašarbrölti frį Ķslandi meš öllum tiltękum rįšum. Viš eru skotmörk vegna veru okkar ķ NATÓ.
Ef viš viljum ekki vera ķ bandalaginu, žį gętum viš sagt okkur śr žvķ, lżst yfir hlutleysi en žį veršum viš aš vera tilbśin aš verja žaš (a.m.k. tįknręnt séš). Vatniš rennur ķ allar misfellur, svo į einnig viš um varnir Ķslands. En žį skulum viš lķka muna eftir žvķ aš trošiš var į hiš hlutlausa Ķsland 1940, ekki var tekiš mark į hlutleysisyfirlżsingu Ķslendinga.
En hvers vegna geta t.d. Svisslendingar veriš hlutlausir? Jś, landiš žeirra er eitt fjallavirki, ašeins fįeinar leišir inn ķ žaš og žęr rammlega varšar meš skotbyrgjum og stórskotališi. Hitler pęli ķ žvķ į tķmabili aš fara žarna inn en hętti viš.
Winston Churchill skrifaši įriš 1944: Af öllum hlutlausum rķkjum hefur Sviss mestan rétt til ašgreiningar...Landiš hefur veriš lżšręšisrķki, stašiš fyrir frelsi ķ sjįlfsvörn innan fjallasala sinna og ķ hugsun...."
Žess vegna fyrirlitu nasistar Sviss. Joseph Goebbels kallaši Sviss žetta illa lyktandi litla rķki žar sem višhorf hefur snśist mjög gegn okkur. Adolf Hitler įkvaš aš allar rusl smįžjóšir sem enn eru til ķ Evrópu veršur viš aš slķta ķ sundur, jafnvel žótt žaš žżddi aš sķšar yrši rįšist į hann sem slįtrara Svisslendinga.
Innrįsarįętlun nasista frį 1940, Operation Tannenbaum, var ekki framkvęmd og ķ minnisblaši SS Oberst Hermann Bohme frį 1943 var varaš viš žvķ aš innrįs ķ Sviss yrši of dżr žvķ hver mašur vęri vopnašur og žjįlfašur til aš skjóta. Žetta kom ekki ķ veg fyrir aš Gestapo śtbjó lista yfir svissneska rķkisborgar ef ske kynni aš nasistar réšust į landiš.
Meš öšrum oršum var hlutleysisstefna Sviss varin meš vopnum og landslagiš bauš upp į skęruhernaš, lķkt og į Ķslandi sem er meira en tvöfallt stęrra og einnig fjallaland. En viš höfum eitt sem variš hefur Ķsland ķ gegnum aldir, žaš er hafiš og fjarlęgšir til nęstu landa, žaš var sverš og skjöldur okkar ķ gegnum tķšina en er ekki lengur, bara hindrun.
Žaš hafa komiš upp óvęnt umręšur hér į blogginu um varnarmįl og sitt sżnist hverjum. Minnst var į aš Ķslendingar hefšu hafnaš žegnskyldu en žaš er allt annaš en herskylda eša atvinnumennska ķ her.
En viš getum ekki byggt į fortķšinni, hśn getur ašeins bent į mistök eša hvaša góšar lausnir sem teknar voru, ekki hvaš nśtķminn eša framtķšin ber ķ skauti sér. Žaš sem sagan hefur žó kennt okkur:
1) Hlutleysisstefnan 1918-1940 reyndist vera byggš į sandi.
2) Ķsland var hersetiš ķ 5 įr. Andstęšar fylkingar kepptust viš aš taka yfir landiš, meš žvingunum ķ oršum eša verki. Bandarķkjamenn, Bretar og Žjóšarverjar allir meš hernašarįętlanir fyrir Ķsland.
3) 1945-1991. Ķsland var frį og meš loka seinni heimsstyrjaldar skotmark Sovétrķkjanna. Žaš žyrfti einhver ķslenskur fręšimašur aš kempa rśssnesk skjalasöfn og kanna žetta betur. En žetta veit ég: Žaš eru vķsbendingar sem benda til žess aš Sovétrķkin hafi ķhugaš innrįs į Ķsland ķ kalda strķšinu. Įriš 1956 lagši Georgy Zhukov, varnarmįlarįšherra Sovétrķkjanna, til viš Nikita Khrushchev, fyrsta ritara kommśnistaflokks Sovétrķkjanna, aš žeir ęttu aš ķhuga aš taka Ķsland sem bękistöš til aš gera frekari įrįsir į Noršur-Amerķku. Įętlunin kom hins vegar aldrei til framkvęmda og deila er um žaš mešal sagnfręšinga hvort Sovétrķkin hafi haft hernašargetu til aš rįšast į Ķsland. Bandarķkin, sem voru meš hernašarlega višveru į Ķslandi į žeim tķma, hefšu lķklega brugšist viš hverri slķkri innrįs sem gęti leitt til meiri įtaka.
4) Frį og meš 1991 til dagsins ķ dag, eru viš vęntanlega skotmark Rśsslands? (og Kķna? eša einhverja annarra?), bara vegna žeirra stašreyndar aš viš erum ķ NATÓ og höfum hernašarskotmörk į landinu (vęri samt skotmark bara vegna stašsetningu). Viš erum lķka hugsanlegt skotmark hryšjuverkamanna, bara vegna žess aš viš eru vestręn žjóš og aušvelt skotmark.
Aš lokum og hafa skal žaš sem sannara kann aš reynast. Engar vķsbendingar eru nś sem benda til žess aš Rśssar hafi įętlun um aš rįšast į Ķsland. Ķsland er ašili aš NATO og hefur bandalagiš umtalsverša višveru ķ landinu, žar į mešal NATO-flugstöš ķ Keflavķk. Allar hernašarašgeršir gegn Ķslandi myndu lķklega vekja hörš višbrögš frį NATO, žar į mešal Bandarķkjunum, sem hefur sterka hernašarlega višveru į svęšinu.
Žaš kynni aš breytast ef Bandarķkin yršu upptekin ķ Asķustyrjöld.....
Aš lokum, žaš sem afneitarar hernašarvarna Ķslands skilja ekki, er aš stórveldin eru nįkvęmlega sama hvaš žeir hugsa eša um tilfinningar žeirra. Ef žau telja sig žurfa aš taka landiš meš valdi, veršur žaš gert. Žaš er ekki hęgt aš komast hjį žvķ aš vera meš hervarnir, žaš er gallhörš stašreynd.
Flokkur: Bloggar | 7.4.2023 | 14:22 (breytt kl. 14:52) | Facebook
Fęrsluflokkar
- Bílar og akstur
- Bloggar
- Bækur
- Dægurmál
- Evrópumál
- Fjármál
- Heimspeki
- Íþróttir
- Kjaramál
- Löggæsla
- Menning og listir
- Menntun og skóli
- Saga
- Samfélagsmiðlar
- Samgöngur
- Sjónvarp
- Stjórnlagaþing
- Stjórnmál og samfélag
- Stríð
- Sveitarstjórnarkosningar
- Tónlist
- Trúmál
- Trúmál og siðferði
- Tölvur og tækni
- Umhverfismál
- Utanríkismál/alþjóðamál
- Útvarp
- Vefurinn
- Viðskipti og fjármál
- Vinir og fjölskylda
- Vísindi og fræði
Eldri fęrslur
- Nóvember 2024
- Október 2024
- September 2024
- Įgśst 2024
- Jślķ 2024
- Jśnķ 2024
- Maķ 2024
- Aprķl 2024
- Mars 2024
- Febrśar 2024
- Janśar 2024
- Desember 2023
- Nóvember 2023
- Október 2023
- September 2023
- Įgśst 2023
- Jślķ 2023
- Jśnķ 2023
- Maķ 2023
- Aprķl 2023
- Mars 2023
- Febrśar 2023
- Janśar 2023
- Desember 2022
- Nóvember 2022
- Október 2022
- September 2022
- Įgśst 2022
- Jślķ 2022
- Jśnķ 2022
- Maķ 2022
- Aprķl 2022
- Mars 2022
- Febrśar 2022
- Janśar 2022
- Desember 2021
- Nóvember 2021
- Október 2021
- September 2021
- Įgśst 2021
- Jślķ 2021
- Jśnķ 2021
- Maķ 2021
- Aprķl 2021
- Mars 2021
- Febrśar 2021
- Janśar 2021
- Desember 2020
- Nóvember 2020
Bęta viš athugasemd [Innskrįning]
Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.